Pereiti prie turinio

Nustatyta, kad dėl importo tarifų ir nacionalinės pramonės vystymosi interesų šalys gali nustatyti apsaugą, kurią realizuotų tik per muitų tarifus, o ne vidaus prekybos politikos priemones, į kurias įeina ir kiekybiniai apribojimai kvotos , standartai ir kt. Kaip investuoti kriptovaliut dubajuje PPO pasaulio prekybos organizacija - 4 psl. Sukurti patikimai veikiančią ir pelningą prekybos sistemą nėra lengva užduotis. Turėtume atkreipti dėmesį dar į vieną principą, laikomą vienu pagrindinių verslo principų, t.

Nuo m. Specialios nuostatos besivystančioms šalims numato paskatinimą suteikiant pagalbą besivystančioms šalims ir nustatant joms kur kas palankesnes veiksmų sąlygas tarptautinėje prekyboje, o taip pat atleidžia šias šalis nuo abipusių įsipareigojimų tarifų ar kitų prekybinių barjerų nustatymo ar sumažinimo.

Tokijo raundo metu buvo priimta Bendroji preferencijų sistema, kuri nustatė prekybinius režimus besivystančioms šalims. Turėtume atkreipti dėmesį dar į vieną principą, laikomą vienu pagrindinių verslo principų, t. Jis reikšmingas kalbant apie PPO šalių narių vykdomą tarptautinę prekybą.

daugiašalės prekybos sistemos istorija dvejetainio domeno romano parinktys

Šalys narės prekiauja tarpusavyje pagal sudarytas tarptautinės prekybos taisykles, kurių dėka prekyba vyksta sparčiai ir šalys narės gauna siekiamą rezultatą. Vykstant pirkimo pardavimo procesui abi šalys suinteresuotos kuo greičiau ir palankesnėmis sąlygomis bei mažiausiomis sąnaudomis gauti prekę paslaugą.

PPO veikla yra nukreipta į šį procesą ir yra skirta kiek įmanoma geriau jį sureguliuoti. Šio principo laikymasis ypač svarbus PPO Ginčų sprendimo sistemos rėmuose, kai šalys narės siekia per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį išspręsti ginčą dėl tarptautinės prekybos taisyklių laikymosi ar taikymo.

Be to, yra būtinas tinkamas ir aiškus teisinis pagrindas PPO veiklai organizuoti, o apibendrinus aptartus aspektus matyti, kad PPO veiklos principai ir pagal juos veikiančios PPO teisės normos yra veiksnys, skatinantis tarptautinės prekybos vystymąsi ir liberalizavimą. Skaitant teisės aktą, akivaizdu, kad priemonė skirta prieš importuojamas prekes, arba prekes, kilusias iš aiškiai apibrėžtų valstybių.

MFN ir nacionaliniu režimu nediskriminavimo principu prekiaudama su kitomis PPO narėmis, netaikys kiekybinių prekybos apribojimų, įšaldys importo muitų lygius ir vidaus paramos žemės ūkiui daugiašalės prekybos sistemos istorija, nebesubsidijuos žemės ūkio produktų eksporto. Lietuvos derybininkams pastaruosius punktus suderinti su kai kuriomis PPO narėmis buvo sunkiausia. Stojimo į PPO procesas jau suteikė naudos daugiašalės prekybos sistemos istorija ekonomikai, paskatindamas Lietuvos institucijas panaikinti priemones, ribojančias prekybą ir diskriminuojančias iš užsienio įvežamus produktus.

Buvo panaikintos minimalios importo kainos, suvienodinti žyminiai mokesčiai už licencijas importuoti ir užsiiminėti didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais bei naftos produktais, panaikintas abipusiškumo principas teikiant kai kurias, pavyzdžiui, draudimo paslaugas, panaikintos vietos įmonėms teiktos lengvatos atleidžiant jas nuo akcizo mokesčio.

Pradėjus taikyti nediskriminavimo principą Lietuvoje, pradėta stabilizuoti ekonominę aplinką ir padidintas ekonominės politikos skaidrumas. Narystė PPO turėtų padėti greičiau sukurti stabilią ir atvirą verslo aplinką, kadangi derybų daugiašalės prekybos sistemos institucinė sistema Lietuvos institucijos įsipareigoja įšaldyti ir vėliau mažinti muitų apsaugos lygį ir vidaus paramą.

Nors sunku tikėtis, kad tai smarkiai pakeistų esamą prekybos politiką, tačiau šie su naryste susiję įsipareigojimai yra svarbūs tuo, kad ateityje jie apribos galimybes didinti importo muitus, vykdyti diskriminacinę politiką netarifinėmis apsaugos priemonėmis ir mėginti reguliuoti prekybą.

Šaltiniai: Bieliauskienė, Inga. Mykolo Romerio universitetas. PPO ginčų sprendimas PPO ginčų sprendimo procedūros atsiradimo istorija ir teisiniai pagrindai PPO ginčų sprendimo procedūra atsirado ne iš karto, ji kilo iš ilgo ir sudėtingo proceso, prasidėjusio dar GATT veikimo pradžioje.

Kol GATT buvo pasaulinis susitarimas, daugiašalės prekybos sistemos institucinė sistema ne organizacija, ginčų sprendimo instituto nebuvo galimybės įsteigti.

Tarptautinės ekonominės teisės samprata Ginčo šalys dalyvaudavo darbo grupių susitikimuose, nors darbo efektyvumui tai nebuvo naudinga. Todėl m. Daugiašalės prekybos sistemos institucinė sistema ginčą kolegija ruošdavo pranešimą, kuris vėliau buvo pateikiamas susitariančioms šalims apsvarstyti.

daugiašalės prekybos sistemos istorija iq variantas tarpininko prekybos forex cfds bitcoin

To priežastis buvo Europos Ekonominės Bendrijos toliau — EEB vykdoma žemės ūkio politika ir preferenciniai prekybiniai susitarimai. Apibrėžimo daugiašalė prekybos sistema Kol besivystančios šalys kėlė išsivysčiusioms šalims politinius — prekybinius reikalavimus, pastarieji teikė pirmenybę peržiūrėti juos derybų metu ir neperkelti ginčų sprendimo į kolegijas.

Skundų kiekis, pateiktas kolegijų peržiūrai, buvo nedidelis. Tokijo raundo metu buvo priimtas Susitarimas dėl informavimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros. Šis dokumentas išsprendė daugelį klausimų, liečiančių GATT ginčų sprendimo procedūrą. Po Tokijo raundo peržiūrimų skundų skaičius išaugo, tačiau tai toli gražu nerodė efektyvesnio ginčų sprendimo mechanizmo veikimo.

Ginčų sprendimo procedūra GATT vis dar turėjo daug trūkumų.

Daugiašalės prekybos sistemos istorija,

Svarbiausi jų buvo: 1 kolegijų rekomendacijų patvirtinimui buvo būtinas visų susitariančių šalių konsensusas, o tai leido pralaimėjusiai bylą pusei užblokuoti pranešimą teigiamo konsensuso taisyklė ; 2 sutartys ir kodeksai, kurie buvo priimti GATT rėmuose, numatė skirtingas ginčų nagrinėjimo procedūras, kas lėmė procedūrų skirtingumą ir neaiškumą; 3 nebuvo numatytas laikotarpis, per kurį turi būti sudaroma kolegija ir atliekama skundų peržiūra, tai lėmė ilgus nagrinėjimo terminus.

Finansinė priemonė arba FP — turi tokią pačią reikšmę, kaip rinkos ir daugiašalės prekybos sistemos ribų. Bankas turi teisę  Internetinės prekybos sistemos reikšmė Finansinė priemonė arba FP — turi tokią pačią reikšmę, kaip numatyta LR Finansinių priemonių banko, reguliuojamųjų rinkų ar daugiašalių prekybos sistemų.

Pagrindiniai prekybos principai - Pagrindiniai PPO principai Internetinės prekybos sistemos reikšmė Vadovauti strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo deklaracijos dėl tarptautinių investicijų ir daugiašalių įmonių nuostatas įsipareigojimus, vykdant veiksmingą strateginių prekių kontrolę pagal sistemą,  Internetinės prekybos sistemos daugiašalės prekybos sistemos istorija Prekybos sistemą, sisteminę prekybą vykdančią finansų maklerio įmonę Vykdymo vieta — reguliuojama rinka RRdaugiašalė prekybos vykdydamas neprofesionalaus Kliento Pavedimą, didesnę reikšmę teikia FP.

Prekybą reguliuojamoje rinkoje ir arba daugiašalėje prekybos sistemoje, pavedimą Tarpininkas paprastai didesnę reikšmę teikia galimybei įvykdyti visą  Skatinti subalansuotą tarptautinės prekybos augimą skatinti valiutų keitimo kursų stabilumą prisidėti prie daugiašalės atsiskaitymų sistemos sukūrimo 5. Sandorio įrašo informacijos tipas. Tarptautinės ekonominės teisės samprata Pagrindiniai PPO principai Santrauka PPO susitarimai apima platų daugiašalės prekybos sričių spektrą: žemės ūkį, tekstilę, telekomunikacijas, bankininkystę, intelektinę nuosavybę ir daugelį kitų.

PPO reguliuoja apie 97 proc.

daugiašalės prekybos sistemos istorija rockwell prekybos strategijos

Visos valstybės narės siekia pagrindinių PPO tikslų — šalinti kliūtis, trukdančias laisvai plėtoti prekybą ir sukurti efektyviai veikiantį prekybos ginčų sprendimo mechanizmą. PPO vykdo funkcijas, kurios užtikrina laisvesnę prekybą, t. Finansinė priemonė arba FP — turi tokią pačią reikšmę, kaip numatyta LR Finansinių priemonių banko, reguliuojamųjų rinkų ar daugiašalių prekybos sistemų.

PPO teisės esminės nuostatos, jų turinys bei reikšmė mokesčių teisiniam reguliavimui tarptautinės prekybos mokestinio tarifinio reguliavimo sistemos sutarčių dvišalių ir daugiašalių dėl tarptautinės prekybos bei jos  PPO, daugiašalė prekybos sistema ir dabartinė globali ekonominė aplinka.

Todėl m. Peržiūrėjusi ginčą kolegija ruošdavo pranešimą, kuris vėliau buvo pateikiamas susitariančioms šalims apsvarstyti. To priežastis buvo Europos Ekonominės Bendrijos toliau — EEB vykdoma žemės ūkio politika ir preferenciniai prekybiniai susitarimai. Kol besivystančios šalys kėlė išsivysčiusioms šalims politinius — prekybinius reikalavimus, pastarieji teikė pirmenybę peržiūrėti juos derybų metu ir neperkelti ginčų sprendimo į kolegijas. Skundų kiekis, pateiktas kolegijų peržiūrai, buvo nedidelis.

Tokijo raundo metu buvo priimtas Susitarimas dėl informavimo, konsultacijų, ginčų sprendimo ir priežiūros. Šis dokumentas išsprendė daugelį klausimų, liečiančių GATT ginčų sprendimo procedūrą.

Po Tokijo raundo peržiūrimų skundų skaičius išaugo, tačiau tai toli gražu nerodė efektyvesnio ginčų sprendimo mechanizmo veikimo. Ginčų daugiašalės prekybos sistemos istorija procedūra GATT vis dar turėjo daug trūkumų. Svarbiausi jų buvo: 1 kolegijų rekomendacijų patvirtinimui buvo būtinas visų susitariančių šalių konsensusas, o tai leido pralaimėjusiai bylą pusei užblokuoti pranešimą teigiamo konsensuso taisyklė ; 2 sutartys ir kodeksai, kurie buvo priimti GATT rėmuose, numatė skirtingas ginčų nagrinėjimo procedūras, kas lėmė procedūrų skirtingumą ir neaiškumą; 3 nebuvo numatytas laikotarpis, per kurį turi būti sudaroma kolegija ir atliekama skundų peržiūra, tai lėmė ilgus nagrinėjimo terminus.

Tokie ir kiti trūkumai rodė, kad GATT ginčų nagrinėjimo procedūra nepakankamai efektyvi, negali už tikrinti PPO principų laikymosi ir turi būti iš pagrindų peržiūrėta.

Kol kolegijų pranešimai buvo skirti atskiroms bylos aplinkybėms, jie neturėjo ryšio su kitais ginčais. Svarbu turėti omenyje, kad GATT ginčų sprendimo procedūra išlaikė daug išbandymų tik dėka diplomatiškų procedūrų.

Jei GATT sistema būtų mažiau lanksti, daugelis valstybių būtų išstojusios iš šio susitarimo. Ministrų deklaracijoje, priimtoje Punta del Este m. Priėmus šiuos ir kartu taikant pagrindinius PPO veiklos principus, GATT ginčų sprendimo procedūra Urugvajaus raundo metu buvo tobulinama ir įtvirtinta Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą toliau — Susitarimaskurį sudaro 27 dalys ir 4 priedai.

Susitarimo 3 str. GST turi jurisdikciją visuose ginčuose, kylančiuose iš didžiosios daugumos PPO susitarimų, kurie išvardyti Susitarimo 1 priede. Įtvirtinus GST jurisdikciją teisės normose, ginčų peržiūra tapo teisiškai nuoseklesne ir nuspėjama. Bendru GST veiklos principu yra nuostata, kad taisyklės ir procedūros, įtvirtintos Susitarime, taikomos daugumai ginčų, kylančių iš PPO susitarimų, išskyrus susitarimus su ribotu ratu dalyvių, t.

Susitarimo 2 priedas numato sąrašą susitarimų, kuriems taikomos specialios arba papildomos ginčų nagrinėjimo taisyklės ir procedūros.

Specialios taisyklės taikomos ginčų peržiūrėjimui, kai ginčas kyla dėl Susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių taisyklių, Susitarimo dėl techninių prekybos daugiašalės prekybos sistemos istorija, Susitarimo dėl GATT VI str. Susitarime įtvirtinta diferencijavimo ir palankaus ginčų peržiūrėjimo koncepcija, kai viena iš ginčo šalių yra besivystanti šalis. Toks požiūris sąlygotas tuo, kad Urugvajaus raundo metu išsivysčiusioms šalims buvo būtina besivystančių šalių parama, kad pastarosios sutiktų pritarti bendram susitarimų paketui.

Buvo būtina parodyti, kad PPO yra organizacija, atsižvelgianti į besivystančių šalių interesus ir poreikius, todėl Susitarimo 3. Taip pat numatoma, kad tokiais atvejais, kai ginčo šalis yra besivystanti šalis, vienas iš kolegijos narių turi būti besivystančios šalies atstovas.

daugiašalės prekybos sistemos istorija darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorių rinkos vertinimas

Visose ginčo nagrinėjimo stadijose dalyvaujant besivystančioms šalims, turi būti ypač atsižvelgiama į jų nuomonę. Išsivysčiusios valstybės turėtų susilaikyti nuo procedūros prieš besivystančias šalis inicijavimo, taip pat dėl nuolaidų ir kitų įsipareigojimų, suteiktų pagal PPO susitarimus, sustabdymo. Taip palaipsniui buvo pereita nuo kelių, ginčų sprendimą reguliavusių GATT straipsnių, prie sistemos teisės normų, įtvirtintų Susitarime dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą, ir sudariusių sąlygas daugiašalės prekybos sistemos istorija, numanomam ir rezultatyviam ginčų nagrinėjimui bei užtikrinančių PPO veiklos principų laikymąsi.

PPO Ginčų sprendimo sistemos struktūra PPO Ginčų sprendimo sistemos tikslas yra abiems ginčo pusėms priimtinas ir sutarčių nuostatas atitinkantis sprendimas. Susitarime įtvirtinta, kad Ginčų sprendimo sistemą sudaro Ginčų sprendimo taryba, kolegijos, Apeliacinis komitetas, sekretoriatas ir arbitražas. Ji administruoja ginčų sprendimo taisykles ir tvarką, konsultacijų ir ginčų sprendimo nuostatas, esančias atitinkamose PPO sutartyse. GST turi įgaliojimus sudaryti kolegijas, tvirtinti arba atmesti jų arba Apeliacinio komiteto pranešimus, leisti sustabdyti nuolaidų ir kitokių įsipareigojimų, prisiimtų pagal atitinkamas PPO sutartis, taikymą, turi teisę konsensuso būdu priimti sprendimus, informuoti PPO tarybas ir komitetus apie nagrinėjamų ginčų eigą ir prižiūrėti priimtų rekomendacijų bei sprendimų įgyvendinimą.

Taryba susirenka tada, kai mano esant reikalinga. Kolegija padeda GST atlikti savo funkcijas, objektyviai įvertinti svarstomą atvejį, su juo susijusius faktus, nustato kiek tam atvejui pritaikomos atitinkamos PPO sutartys, renka ir sistemina duomenis, padėsiančius teikiant rekomendacijas ar priimant sprendimus, reguliariai konsultuojasi su ginčo šalimis ir suteikia galimybę rasti šalims priimtiną sprendimą.

Kolegijos nariai yra kvalifikuoti asmenys, taip pat asmenys, kurie dirbo su aptariamu atveju arba pateikė jį kolegijai, atstovavo šaliai narei arba GATT susitariančiajai šaliai, arba atstovavo kurios nors iš PPO sutarčių ar jų pirmtakių taryboms, ar komitetams, arba dirbo Sekretoriate, dėstė arba publikavo tarptautinės prekybos teisės ar prekybos politikos sferose, arba buvo šalių narių aukšto rango prekybos daugiašalės prekybos sistemos istorija pareigūnai.

Sekretoriatas išleidžia tokių asmenų sąrašą, iš kurio galima atrinkti kolegijos narius. Kolegiją sudaro trys nariai, šalys gali susitarti, kad ją sudarys ir penki nariai. Kolegijos nariai atlieka pareigas kaip privatūs asmenys, šalys narės negali jiems duoti nurodymų dėl svarstomų klausimų ar kitaip daryti įtaką jų sprendimams. Kolegija sudaroma, kai tarp šalių narių vyksta konsultacijos, tašiau ginčo nepavyksta išspręsti per 60 dienų nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo dienos arba per 60 dienų laikotarpį, jei matoma, kad konsultacijomis ginčo išspręsti nepavyks.

Susitarime numatyta, kad neatidėliotinais atvejais, pvz. Dėl kelių tokių pačių ar panašių ginčų gali būti nuspręsta sudaryti vieną kolegiją. Vėliausiai kolegija gali būti sudaryta GST posėdyje, vykstančiame po posėdžio, kuriame besiskundžianti šalis pateikė prašymą, išskyrus tuos atvejus, kai GST posėdyje nusprendė nesudaryti kolegijos.

Prašymas pateikiamas raštu, jame nurodoma, ar vyko konsultacijos, ar nustatytos priemonės, dėl kurių kilo ginčas, ir ginčo teisinis pagrindas. Sekretoriatas, be kitų PPO sistemoje atliekamų funkcijų, yra atsakingas už pagalbą kolegijoms, ypač juridiniais, istoriniais ir procedūriniais klausimais, taip pat už techninę ir kanceliarinę pagalbą, organizuoja suinteresuotoms šalims narėms specialius mokymo kursus apie ginčų nagrinėjimo tvarką ir praktiką.

Sekretoriatui gali prireikti teikti papildomą teisinę pagalbą besivystančioms šalims narėms. Tokiu atveju Sekretoriatas pasirūpina, kad kiekvienai besivystančiai šaliai narei pateikus prašymą būtų prieinamas kvalifikuotas teisininkas iš PPO Techninio bendradarbiavimo tarnybos. Apeliacinis komitetas buvo sukurtas Urugvajaus raundo metu.

Kas yra prekybos sistema, Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Jis svarsto apeliacijas, kurios buvo pateiktos dėl kolegijos nagrinėtų ginčų. Apeliacinį komitetą sudaro ir jo narius skiria GST. Jį sudaro septyni nariai, iš kurių trys dirba kurio nors ginčo nagrinėjime. Apeliacinio komiteto nariai turi turėti didelės patirties teisės, tarptautinės prekybos, daugiašalės prekybos sistemos istorija PPO sutarčių srityse. Apeliacinio komiteto sudėtis turi atspindėti PPO narių sudėtį. Nariai skiriami 4 metų kadencijai ir gali būti paskirti pakartotinai dar vienąkart.

Jie neturi teisės dalyvauti ginčuose, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygoti interesų konfliktą. Siekiant teisės praktikos nuoseklumo, Apeliacinio komiteto nariai, kurie peržiūri konkretų ginčą, iki galutinio pranešimo parengimo veda neformalią konsultaciją su kitais Apeliacinio komiteto nariais.

Arbitražas yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas ir gali padėti išspręsti tam tikrus ginčus dėl dalykų, kurie abiejų šalių aiškiai apibrėžti. Arbitras — individualus asmuo ar asmenų grupė, arba pirminės kolegijos nariai, kai jie atlieka arbitro pareigas.

PPO ginčų sprendimo sistemos struktūra pasižymi išbaigtumu ir PPO valstybės narės, pasinaudojusios ginčų nagrinėjimo procesu, daugiašalės prekybos sistemos istorija galimybę teisiškai įtvirtintų procedūrų dėka išspręsti ginčus dėl galimo PPO susitarimuose įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo arba kitokių veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių PPO veiklos principus. PPO ginčų nagrinėjimo procesas Ginčų sprendimo procedūra gali būti inicijuota tokiu atveju, jei paduodanti skundą valstybė parodo, kad privilegijos, tiesiogiai ar netiesiogiai išplaukiančios iš atitinkamo susitarimo, anuliuojamos arba sumažinamos, arba pasiekimas kokio nors tikslo pagal atitinkamą susitarimą yra apsunkinamas, t.

Privilegijų anuliavimo ar sumažinimo koncepcijos pagrindas yra idėja palaikyti teisių ir pareigų pusiausvyrą tarp PPO narių. Ši koncepcija pagal savo kilmę unikali ir atspindi PPO Ginčų sprendimo sistemos tikslų pradą — rūpintis nuolaidų pusiausvyros palaikymu. Susitarimas dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą, apjungia praktiškai visas žinomas priemones, skirtas tarptautinių ginčų reguliavimui, pvz.

GST veikla nukreipta į šalių pozicijų mažinimą ir raginimą spręsti ginčytiną situaciją, kylančią iš susitarimų. Būtent su tuo susijęs faktas, kad GST neturi įgaliojimų įvesti sankcijas į valstybių, nevykdančių priimtų susitarimų, santykius. Atsakomosios priemonės, kurios neturi baudžiamumo savybės, gali būti įvedamos tik valstybėms, padavusioms pareiškimą ir tokios sankcijos bet kokiu momentu gali būti nuimtos. Šis mechanizmas atspindi ypatingus tarpvalstybinius prekybinius santykius.

Ginčų sprendimo sistemoje peržiūrimų ginčų terminai numatyti Susitarime ir yra pakankamai subalansuoti. Kolegija peržiūri ginčą per 6 — 9 mėnesius nuo ginčo inicijavimo momento, o GST, pagal kolegijos pateiktas rekomendacijas dėl nagrinėjamo ginčo, priima sprendimą ne vėliau kaip per 1 metus nuo kolegijos sudarymo momento.

Apeliaciniai pareiškimai peržiūrimi per 2 — 3 mėnesius nuo kolegijos pranešimo išplatinimo. Vadinasi, bendras teisės normose nustatytas ginčo nagrinėjimo terminas jei buvo pateiktas apeliacinis skundas nesiekia pusantrų metų.

Kas yra Daugiašalė Prekybos Sistema? | kursaiuzsienyje.lt žodynas, Kas yra prekybos sistema

Ginčų sprendimo procedūra susideda iš komplekso diplomatinių, arbitražinių ir teisinių būdų ginčams išspręsti. Susitarime nėra numatyta tokių daugiašalės prekybos sistemos istorija kaip ieškovas ir atsakovas, kurie, verslo tęstinumo strategijos variantai apie Ginčų sprendimo sistemos bylas, vartojami, tačiau kitokia, nei mums įprasta, reikšme, kas leidžia teigti, jog GST nėra teisminė instancija.

Svarbu turėti omenyje, kad nei kolegijos, nei Apeliacinis komitetas nepriima sprendimų. Jie peržiūri ginčą ir rengia rekomendacijas pranešimuskurios sprendimo statusą įgauna tik tada, kai būna patvirtintos GST.

Susitarime numatyti tokie ginčų nagrinėjimo etapai: konsultacijų vedimas, ginčų peržiūra kolegijose, Apeliaciniame komitete ir arbitraže. Bendrasis ginčų nagrinėjimo procesas Jei PPO šalis narė mano, kad kažkokia privilegija, jos gauta tiesiogiai ar netiesiogiai pagal vieną iš susitarimų, anuliuojama arba sumažinama, arba pasiekimas kažkokio tikslo pagal atitinkamą susitarimą apsunkinamas, tai ji gali kreiptis su prašymu dėl konsultacijų su kita šalimi nare, kurios veiksmai spėjamai pažeidė jos interesus.

Pagal Susitarimą gali būti taikomos geros valios paslaugų ir įtakos darymo procedūros, taikymas ir tarpininkavimas.

Jas abipusiu susitarimu gali taikyti šalys arba gali pasiūlyti GST, taip siekdama padėti šalims narėms sureguliuoti ginčą. Kaip ir konsultacijos, jos yra konfidencialaus pobūdžio ir neužkerta teisės bet kuriai iš šalių taikyti kitas procedūras, jos gali būti pradėtos ir baigtos bet kuriuo metu. Įdomu, kad šios procedūros gali tęstis paraleliai su ginčų peržiūrėjimo procedūra kolegijoje esant ginčo šalių sutikimui. Pirmiausiai šalis narė kreipiasi į kitą šalį narę pateikdama rašytinį prašymą pradėti konsultacijas, kuriame turi būti nurodoma tokio prašymo priežastis, skundo teisinis pagrindas ir priemonės, kurių atžvilgiu prašoma konsultacijų.

Tokį prašymą padavusi šalis narė turi notifikuoti GST ir atitinkamoms taryboms bei komitetams. Nežiūrint to, kad prievolės, prisiimtos valstybės, pirmiausiai daugiašalės prekybos sistemos istorija teises ir interesus kompanijos, juridiniai asmenys neturi teisės kreiptis į GST, nekalbant apie fizinius asmenis.

Pati organizacija taip pat negali paduoti skundo savo narių atžvilgiu ir tokiu atveju PPO nariai negali paduoti skundo dėl santykių su organizacijomis.

Tokia padėtis pabrėžia faktą, kad PPO yra tarptautinė organizacija, kuri betarpiškai valdo savo narius. PPO narės prašyme dėl kolegijos sudarymo turi būti tiksliai nurodytos visos pretenzijos. Kolegija neturi teisės analizuoti klausimų, nenurodytų prašyme, net jei pagal kolegijos nuomonę tai būtina peržiūrint ginčą iš esmės.

Korektiška ir aiški visų pretenzijų nuoroda suteikia atsakovui ir trečiosioms šalims galimybę susipažinti su teisiniu skundo pagrindu, kas yra būtina sąlyga jų procesinėms teisėms užtikrinti. Ši taisyklė liečia ir apeliacinius skundus. Prieš pateikdama atvejį nagrinėjimui šalis narė turi būti tikra, kad jos kreipimasis pagrįstas ir nepavyks pasiekti abipusio susitarimo.

Kolegija peržiūri bylą faktų ir teisės požiūriu. Kolegijos nariai turi būti nepriklausomi ir objektyvūs, turi vengti tiesioginio ar netiesioginio interesų konflikto ir turėti omenyje konfidencialų procedūros pobūdį. Procedūriniai klausimai peržiūrint ginčą kolegijoje sprendžiami remiantis m.

Kolegija turi pareikšti objektyvią nuomonę dėl jai perduotų klausimų, įtraukiant objektyvų faktinių bylos aplinkybių įvertinimą, o taip pat pritaikyti nustatytam ginčui atitinkamą susitarimą. Toliau kolegija pristato GST rekomendacijas, kurios turi padėti paruošti galutinį sprendimą.